Žymės įrašai

Rugsėjis05

Su naudojimo sąlygomis sutinku. Tikrai? (Komentarai 119)

Žymės: google,facebook,youtube

Pasidalink!

Piktas Google logotipas

Registruojantis įvairiose Interneto tarnybose beveik visada būtina patvirtinti, jog sutinkame su to serviso naudojimo (Terms of Service) ar privatumo sąlygomis, bet ar tikrai žinome, ką jos rašo ir kas slepiasi už jų?

Neturiu statistikos, kiek žmonių iš tiesų perskaito šias sąlygas, tačiau esu įsitikinęs, jog tokių žmonių yra mažuma. Dažnai jos yra parašytos painiai, yra ilgos ir nuobodžios skaityti, todėl vartotojai pažymėdami, jog sutinka su sąlygomis, vadovaujasi ne jomis, o pasitikėjimu.

Neseniai iškilęs skandalas apie Google Chrome naršyklės vartojimo licenziją duoda pagrindo manyti, jog už gražaus logotipo ne visada vyksta gražūs dalykai. Žinoma, Internetinių sistemų savininkai taip pat saugosi piktavalių vartotojų veiksmų ir į naudojimo sąlygas įtraukia atitinkamus punktus, bet kas gali užtikrinti, jog tokių punktų aukomis netaps paprasti sąžiningi ir dori vartotojai? Analogiškų situacijų būna ne tik Internete, bet ir realiame gyvenime, pavyzdžiui, kuomet dėl priimto įstatymo, draudžiančio viešose vietose demonstruoti sovietinę atributiką, yra baudžiami senovinius ženkliukus pardavinėjantys asmenys. Absurdiška, bet teisėta.

Grįžtant prie Google Chrome situacijos, verta paminėti, jog pirmoje licenzijos versijoje buvo įrašyta:

"By submitting, posting or displaying the content you give Google a perpetual, irrevocable, worldwide, royalty-free, and non-exclusive license to reproduce, adapt, modify, translate, publish, publicly perform, publicly display and distribute any content which you submit, post or display on or through, the services"

Žmoniškai sakant, tai reiškia, jog viskas, ką jūs rašote ar peržiūrite su Chrome naršykle, tampa Google nuosavybe, leidžiančia šiuos duomenis naudoti bet kur.

Tiesa, po neigiamos visuomenės reakcijos, šis punktas buvo pakeistas. Dabar jau visa tai priklauso pačiam vartotojui:

"You retain copyright and any other rights you already hold in Content which you submit, post or display on or through, the Services."

Kaip rašo Google savo blog'e, ši licenzija buvo tiesiog nukopijuota iš kitų Google tarnybų, kurioms ji iš dalies ir tiko, tačiau Chrome atveju toks punktas vartotojus galėjo įkalinti naudojimo sąlygų gniaužtuose.

ValleyWag.com savo straipsnyje nagrinėja ir kitas populiarių Interneto tarnybų naudojimo sąlygas. Kai kurios jų taipogi pasisavina visą turinį, sukurtą vartotojo, pavyzdžiui:

  • Populiariausio pasaulyje socialinio tinklo "Facebook" licenzijoje yra punktas:

"By posting User Content to any part of the Site, you automatically grant, and you represent and warrant that you have the right to grant, to the Company an irrevocable, perpetual, non-exclusive, transferable, fully paid, worldwide license (with the right to sublicense) to use, copy, publicly perform, publicly display, reformat, translate, excerpt (in whole or in part) and distribute such User Content for any purpose, commercial, advertising, or otherwise, on or in connection with the Site or the promotion thereof, to prepare derivative works of, or incorporate into other works, such User Content, and to grant and authorize sublicenses of the foregoing."

  • Youtube taipogi pasisavina visą turinį, kurį vartotojai įkelia į jų sistemą:

"You understand and agree, however, that YouTube may retain, but not display, distribute, or perform, server copies of User Submissions that have been removed or deleted. The above licenses granted by you in User Comments are perpetual and irrevocable"

Taigi ar tikrai pažymėdami varnelę prie punkto "Sutinku su naudojimo sąlygomis" jūs sutinkate su jomis?

Rugsėjis07

Su gimtadieniu, Google! (Komentarai 172)

Žymės: google,istorija,sveikinimai,jubiliejus

Pasidalink!

Google.com 1998 metais

Google.com vaizdas 1998 metais.

Šiandien Google švenčia savo dešimties metų gimtadienį. Oficialiai įkurta 1998 metų rugsėjo 7 dieną dabar ji yra viena didžiausių kompanijų, darbinančių per 20 tūkstančių darbuotojų ir kurios vertė rinkoje siekia 160 milijardų JAV dolerių.

Trumpai apžvelkime, kas vyko prieš tuos 10 metų.

Google įkūrimas prasidėjo 1996 m. nuo vieno jos įkurėjo Laris Peidžas (Larry Page) daktaro disertacijos, kurios tema buvo žiniatinklio matematinių savybių tyrimas, suvokiant nuorodų struktūrą kaip didžiulį grafą. Neužilgo prie jo prisijungė kitas studentas Sergėjus Brinas (Sergey Brin). Suprasdami, jog nuorodos į Interneto puslapius gali būti svarus argumentas, įvertinant to puslapio svarbą. Tam Sergėjus ir Laris sukūrė "PageRank" algoritmą, kurį pritaikė tuomet vadinamai "BackRub" paieškos sistemai, "Google" pradininkei.

Pavadinimas "Google" kilo iš žodžio gugolas (Googol), reiškiančio vienetą su šimtu nulių.

Iš pradžių paieškos sistema glaudėsi Stenfordo universitete adresu google.stanford.org, o 1997 rugsėjo 15 buvo užregistruotas adresas google.com. Pati Google Inc. kompanija buvo įregistruota beveik po metų vieno Lario ir Sergėjaus draugo garaže Kalifornijoje. 1998 metų gale Google buvo suindeksavusi per 60 milijonų puslapių, o paieškos rezultatai PageRank dėka buvo tikslesni nei kitų paieškos sistemų.

Interneto vartotojus apart paieškos rezultatų Google.com žavėjo minimalistinė paieškos sistemos išvaizda.

2000 metais Google pradėjo pardavinėti reklamą, kuri dabar sudaro 99% kompanijos pajamų.

Rugsėjis09

Google Chrome slapti puslapiai (Komentarai 125)

Žymės: google,chrome

Pasidalink!

Google Chrome slaptas puslapis

Kiekvienas produktas turi savo slaptų užkampių, skirtų programų testuotojams ar, kartais, sukurtų tiesiog pramogai. Google Chrome pasižymi abiejomis šiomis savybėmis.

Adreso laukelyje įvedę šiuos "adresus" gausime įvairios informacijos, susijusios su sistema ir ne tik:

  • about:memory
  • about:stats
  • about:network
  • about:internets
  • about:histograms
  • about:dns
  • about:cache
  • about:crash
  • about:plugins
  • about:version

Šaltinis: lifehacker.com

Rugsėjis19

Technologijų pasaulio turtingiausieji (Komentarai 113)

Žymės: google,microsoft,facebook,bill gates

Pasidalink!

TechCrunch pateikia turitingiausių technologijų pasaulio asmenų sąrašą, kurio viršuje įsitaisęs patogiai karaliauja Bilas Geitsas. Sąrašo naujokas - Facebook įkūrėjas Markas Zukerbergas.

Pilnas sąrašas (remiantis Forbes turtingiausių žmonių sąrašu):

1. Bill Gates (Microsoft), $57 mlrd.
3. Larry Ellison (Oracle), $27 mlrd.
11. Michael Dell (Dell), $17.3 mlrd.
12. Paul Allen (Microsoft), $16 mlrd.
13. Sergey Brin (Google), $15.9 mlrd.
14. Larry Page (Google), $15.8 mlrd.
15. Steve Ballmer (Microsoft), $15 mlrd.
33. Jeff Bezos (Amazon), $8.7 mlrd.
47. Rupert Murdoch (News Corp.), $6.8 mlrd.
54. Pierre Omidyar (eBay), $6.3 mlrd.
59. Eric Schmidt (Google), $5.9 mlrd.
61. Steve Jobs (Apple), $5.7 mlrd.
84. Gordon Moore (Intel), $4.4 mlrd.
84. John Sall (SAS Institute), $4.4 mlrd.
91. David Sun (Kingston Technology), $4 mlrd.
91. John Tu, (Kingston Technology), $4 mlrd.
105. Richard Shulze (Best Buy), $3.5 mlrd.
144. Ray Dolby (Dolby), $2.9 mlrd.
161. Mark Cuban (Broadcast.com), $2.6 mlrd.
246. Irwin Jacobs (Qualcomm), $1.9 mlrd.
246. Omid Kordestani (Google), $1.9 mlrd.
262. Henry Samueli (Broadcom), $1.8 mlrd.
281. David Filo (Yahoo), $1.7 mlrd.
321. Amar Bose (Bose), $1.5 mlrd.
321. Todd Wagner (Broadcast.com), $1.5 mlrd.
321. Mark Zuckerberg (Facebook), $1.5 mlrd.
355. Richard Egan (EMC), $1.4 mlrd.
355. Vinod Khosla (Sun Microsystems), $1.4 mlrd.
355. Theodore Waitt (Gateway), $1.4 mlrd.

Rugsėjis27

Google Pagerank atnaujinimas (Komentarai 93)

Žymės: google,pagerank

Pasidalink!

Šiandien, 2008-09-27, buvo atnaujintas Google Pagerank rodymas Google toolbar'e. Nors pats pagerank'as atnaujinamas pastoviai, nauji duomenys dabar gali būti matomi visiems.

Kita svarbi (nors jau senstelėjusi) naujiena - Google Translate jau moka lietuviškai ir sugeba versti iš ir į lietuvių kalbą tekstus bei tinklalapius. Kadangi algoritmas nesugeba frazių išversti idealiai pagal jų prasmę, siūloma pateikti ir savo vertimą konkrečiam žodžiui ar sakiniui.

Spalis01

Google paieška 2001-aisiais (Komentarai 65)

Žymės: google,internetas,istorija

Pasidalink!

Google 2001

Google savo 10-mečio proga pateikė malonių staigmenų. Dar viena jų suteikia galimybę pažiūrėti, kaip atrodė Google paieškos sistema 2001-ųjų sausį. Įdomiausia tai, jog galime pasinaudoti 2001 metų Google tinklalapiu indeksu ir pažiūrėti, ką to meto Googlėje buvo galima surasti. Surastų tinklalapių 2001 metų versijas siūlome peržiūrėti archive.org.

Kaip Google pastebi savo blog'e, raktinis žodis "Youtube" tuo metu neturėjo jokios prasmės, Wikipedia buvo tik pradžios stadijoje...

Pasidarė įdomu, kokius šiuo metu populiariausius tinklalapius Google buvo suindeksavusi 2001-aisiais.

Raktažodis To meto svetainės kopija archyve archive.org
one.lt nerasta
delfi.lt

http://web.archive.org/web/2001/http://www.delfi.lt/

plius.lt nerasta ("autoplius.lt" taip pat)
lrytas.lt rasta tik bc.lrytas.lt
skelbiu.lt nerasta
draugas.lt http://web.archive.org/web/2001/http://www.draugas.lt/
zebra.lt nerasta (tačiau "takas" - rado)
videogaga.lt nerasta
blogas.lt nerasta
balsas.lt Rinkimų svetainė "Balsas"
cards.lt http://web.archive.org/web/2001/http://www.cards.lt/

Dar įdomiau Interneto archyve pavartyti lietuviškojo Interneto almanachą on.lt. Kas nepamena, delfi.lt savo veiklė Lietuvoje pradėjo 2000m. nuo domeno online.lt (ankstesnis on.lt) vagystės, taip iškart gaudama didžiulį lankytojų srautą ir neužsitarnautą populiarumą.

Smagu gyvai pavartyti Interneto istoriją.

Spalis30

Microsoft, Google ir OpenID VS Facebook Connect (Komentarai 64)

Žymės: google,microsoft,openid,facebook,yahoo

Pasidalink!

OpenID

Paskutiniu metu stambiosios kompanijos itin aktyviai ėmė rodyti iniciatyvą leisti vartotojams, turintiems prieigas (accounts) prie savo servisų, prisijungti prie kitų Interneto svetainių.

Idėja atsisakyti skirtingų prisijungimo duomenų yra realizuota OpenID standartu, kurį jau kuris laikas naudoja Yahoo kompanija.

Dabar ir Microsoft paskelbė, kad prisijungia prie OpenID iniciatyvos, taip suteikdama 400 milijonų "Windows Live ID" savo vartotojų naudotis tinklalapių, palaikančių OpenID standartą, paslaugomis. Tiesa, kol kas sistema dar testuojama, tačiau tai, jog Microsoft vadina OpenID de facto standartu, suteikia itin didelę svarbą OpenID standartui.

Po poros dienų ir Google pranešė, palaikysianti vieningo prisijungimo standartą OpenID. Tiesa, kol kas tinklalapiams reikia užsiregistruoti ir laukti Google malonės, kad būtų galima leisti Google vartotojams prisijungti prie vieno ar kito tinklalapio. Be to, Google naudos modifikuotą OpenID standartą, atsisakant kai kurių OpenID principų. Visgi, sistema kol kas nėra išbaigta ir ateityje galbūt matysime pilnavertį OpenID palaikymą.

Nepaisant šių džiugių žinių, atrodo, jog Microsoft ir Google skubėjimą skatina analogiškos Facebook OpenID alternatyvos "Facebook Connect" startas lapkričio 30. Facebook, turėdama daugybę registruotų vartotojų ir didžiulę savanorių armiją, nori šioje srityje atsiriekti ir savo dalį. Vis dėlto, prisirišimas prie vieno centralizuoto tapatybės tiekėjo gali sukelti tinklalapiams problemų, jei, kuriuo nors metu, Facebook sugalvotų nutraukti Connect paslaugą ar ją apmokestinti, dėl to, stambiųjų kompanijų iniciatyva palaikyti atvirus standartus yra sveikintina, kovojant su Facebook dėl vietos po saule.

Nors Lietuvoje Facebook kol kas nėra lyderis, veiksmai atsiriboti nuo atvirų standartų rodo, jog jie elgiasi, kaip rinkos (socialinių tinklų) lyderis: atsisakymas palaikyti OpenID standartą bei OpenSocial aplikacijų platformą. Tai verčia net ir aršiausius konkurentus - Google, Yahoo, Microsoft - susivienyti ir, naudojant atvirus standartus, skatinti atviro Interneto idėjų plėtrą.

Šie veiksniai duoda naudą tiek Interneto servisams, tiek tinklalapiams, tiek ir vartotojams. Interneto servisai augina vertę, leisdami vartotojams migruoti su savo duomenimis tarp įvairių tinklalapių, kuriems, savo ruožtu, nėra būtina versti vartotojams registruotis, norint naudotis savo paslaugomis - vartotojai gali prisijungti, naudodami savo patikimą Interneto tabatybės tiekėją. Tiesa, stambiausi tiekėjai patys nesuteikia galimybės prie savo servisų jungtis atvirais standartais (pvz.: prie GMail'o neprisijungsi su savo Yahoo ID), bet vartotojui atsirandančios papildomos galimybės bei arši konkurencija neabejotinai didina komfortą.

Lapkritis04

Jungiamės naudodamiesi Google (OpenID) (Komentarai 105)

Žymės: google,openid,cards.lt

Pasidalink!

Neseniai Google įdiegė OpenID palaikymą į savo servisus. Tai leidžia prie OpenID palaikančių tinklalapių jungtis naudojantis Google paskyras turintiems vartotojams. Deja, kol nedaugelis tinklalapių tai leidžia.

Visgi, kaip tai veikia, galime pažiūrėti cards.lt tinklalapyje:

1. Tinklalapyje, kuriame leidžiama prisijungti su Google paskyra, pasirenkame punktą "Prisijungti su GMail".

Prisijungimo forma

2. Jei nesame prisijungę prie savo Google paskyros, matome prisijungimo langą. Prisijungiame:

Google prisijungimo forma

3. Patvirtiname, kad leidžiame prisijungti prie tinklalapio:

Google OpenID patvirtinimas

4. Naudojamės vartotojams skirtomis funkcijomis.

OpenID vartotojų zona

Gruodis09

Google Friend Connect - sociali platforma tinklalapiams (Komentarai 67)

Žymės: google,facebook,friend connect,facebook connect

Pasidalink!

Google Friend Connect

Didžiųjų Interneto servisų bei socialinių tinklų tarpusavio kovoje matoma akivaizdi tendencija - plėtra į kitus tinklalapius. Panašūs principai, beveik identiški servisų starto laikai, panašūs net pavadinimai: Facebook paleido "Facebook Connect", Google - "Friend Connect". Šįsyk plačiau apie pastarąjį.

Google nusitaikė į mėgėjiškų vartotojų ratą. "Friend Connect" įdiegimas į tinklalapį nereikalauja jokių programavimo žinių. Į tinklalapį įterpiami Javascript kodai sugeneruoja visą reikiamą vaizdą ir realizuoja funkcionalumą.

Prie "Friend Connect" prisijungti gali kiekvienas vartotojas, turinti Google ar OpenID paskyrą. Toks žingsnis yra logiškas ir priimtinas, siekiant atvirais standartais kovoti prieš kur kas agresyviau besielgiantį "Facebook".

Šiuo metu į tinklalapius gali būti įterpti šios aplikacijos:

  • Narių sąrašas
  • Prisijungimo forma
  • Wall (siena/svečių knyga)
  • Review/Rate (viso tinklalapio ar atskiro puslapio reitingavimas bei komentavimas)
  • Kita sava "OpenSocial" aplikacija.

OpenSocial naudojimas - taipogi svarbus žingsnis palaikant atviruosius standartos (nors ir inicijuotus paties Google). Žinant, jog OpenSocial aplikacijų platformą palaiko dauguma socialinių tinklų (žinoma, išskyrus Facebook), "Friend Connect" gali sulaukti sėkmės.

Vis dėlto, nepaisant šių teigiamų dalykų, kol kas nedėčiau šių aplikacijų į savo tinklalapį. Pagrindinė to priežastis - visiška priklausomybė nuo vieno serviso tiekėjo. Tiek vartotojų tapatybė, tiek visa vartotojų sukurta informacija bus saugoma ir disponuojama per Google. Kad ir kaip pasitikėčiau ir gerbčiau šį IT gigantą, noras pačiam kontroliuoti situaciją daro savo. Tačiau tinklalapiuose, kurie neturi savo vartotojų, kurie nepasirengę investuoti į socialinių veiksnių kūrimą ir diegimą, tinklaraščiuose, "Friend Connect" gali padėti sukurti papildomą vertę.

Kitame rašinyje pasistengsiu apžvelgti panašią sistemą "Facebook Connect"

Vasaris10

Google Buzz - pasiklydęs socialinis tinklas? (Komentarai 309)

Žymės: google,facebook,twitter,buzz

Pasidalink!

Google Buzz

Šiandien Google pristatė savo naują paslaugą - Google Buzz.

Tai - Twitter bei Facebook sėkmės įkvėpta dalinimosi žinutėmis sistema. Kiekvienas Google paskyrą turintis vartotojas nurodo, kurių vartotojų įrašus (Buzz'us) jis nori matyti. Gautus įrašus vartotojai gali komentuoti, pažymėti, kad pastarieji jam patinka, persiųsti el. paštu.

Visas veiksmas vyksta GMail aplinkoje, o vartotojo žinutės matomos ir vartotojo profilyje, Google Reader aplinkoje matysite sekamų žmonių dalijamus (shared) įrašus.

Taip pat galima automatiškai įtraukti įrašų atnaujinimus iš kitų tinklalapių (Google Reader, FlickR, Twitter, Picasa, Blogger, Youtube, jūsų tinklalapio RSS...).

Tiek teorijos, o ką praktiškai mums duoda Buzz? Kaip jis įsipaišo Google produktų ir kitų Interneto servisų kontekste?

Kuo Buzz skiriasi nuo Twitter?

Buzz leidžia rašyti ne tik trumpas tekstines žinutes, bet ir prisegti nuotrauką ar įkelti nuorodą. Čia nereikia naudotis jokiais idiotiškais URL trumpinimo sevisais. Taip pat galima komentuoti įrašus, taip sukuriant hirarchinį ryšį turintį dialogą, kuo negali pasigirti Twitter. Atrodytų, viskas į vienus vartus, tačiau Buzz neturi jokio API (o gal aš tiesiog nemačiau?), leidžiančio išorinėms aplikacijoms komunikuoti su Buzz. Taip, yra RSS, yra importas iš kitų šaltinių, bet tai ne tas pats. O juk beveik visas Twitter aktyvumas vyksta būtent per išorines aplikacijas, naudojančias API...

Kuo Buzz skiriasi nuo Facebook?

Facebook - pilnavertis socialinis tinklas, su vartotojų profiliais, draugų ryšiais, socialinėmis grupėmis ir t.t. Buzz išpildo tik vieną „Facebook“ dalį - naujienas (News feed), kas šiame socialiniame tinkle yra ir taip gerai realizuota. Matau vienintelį Buzz privalumą - kitų šaltinių importą, kas rodo, jog Buzz yra kur kas atviresnis produktas (Facebook leidžia tik pats įkelti savo žinutes į Twitter, arba reikia naudotis atitinkamomis aplikacijomis).

Kodėl integracija į GMail?

Pastaraisiais metais didiesiems socialiniams tinklams skaičiuojant milijardus lankytojų, Google riekė šiame kepale yra labai plonytė. Ir negalima teigti, jog jie neturi tam įrankių - yra socialinis tinklas „Orkut“, tačiau jis populiarus berods tik Brazilijoje, yra Facebook Connect analogas „Google friend connect“, tačiau jis taip pat nėra pakankamai populiarus, nors naudoja atvirus standartus... Google Wave, kaip atskiras produktas, iš pradžių sukėlęs šurmulį, atrodo, taip pat nesulaukė tokio populiarumo, kokio buvo tikėtasi.

Atrodo, jog vieninteliai pasiteisinę Google produktai - jų paieškos sistema ir GMail. Pakišti „Buzz“ visiems GMail vartotojams po akimis yra teigiamas sprendimas, tačiau aš vadovaučiausi „Friendfeed“ kūrėjo Paul Bucheit išsakyta fraze: „If your product is great it doesn't have to be good“, todėl manau, kad Buzz, kaip (tariamai) pasiteisinusio produkto, vieta - ne kaip GMail vienos iš funkcijų, bet kaip atskiro produkto.

O gal ne viskas taip blogai?

Buzz iš esmės yra geras produkas. Produktas, kokio Google trūko, ir kurio bandoma suklijuoti atskirus Google produktus į vieną visumą.

Vis dėlto, manau, jog Google turi (per) daug atskirų produktų, kurie tiesiog neturi centrinio taško, apie kurį suktųsi visas veiksmas. Liūdna, bet neretai paslaugos viena kitą dubliuoja, užgoždamos viena kitą... Kas tai? Konkurencija viduje, ar nesugebėjimas suvaldyti projektų aukščiausiame lygyje?

Ir atrodo, jog tinkami sprendimai kažkada lyg ir buvo padaryti (turiu omenyje iGoogle, kuris gal ir galėtų būti tuo centriniu tašku), bet dabar juos pamiršus yra bandoma iš naujo išrasti dviratį.

« 1 »

Žymės RSS Žymės RSS