Kategorijos įrašai

Birželis19

WPS Office - nemokama alternatyva MS Office (Komentarai 509)

Žymės: microsoft,linux,ubuntu,wps,office,libreoffice

Pasidalink!

WPS Office

WPS Office (anksčiau vadintas Kingsoft Office) - nemokama alternatyva Microsoft Office biuro programų paketui. Nors kurtas Kinijoje, ir vizualiai yra beveik identiška MS Office kopija (tradiciškai kaip ir daugelis kiniškų produktų), jis yra išbaigtas ir gerai veikiantis produktas, kurio svarbiausi privalumai - pilnas suderinamumas su MS Office failų formatais bei veikimas skirtingose operacinėse sistemose.

Keletas faktų:

  • WPS yra santrumpa iš produkto sudėtinių dalių (Writer, Presentation, Spreadsheets)
  • WPS pradėtas kurti 1988 metais (MS Office - 1990m.)
  • WPS yra palaikomas Windows, Linux, iOS, Android operacinėse sistemose
  • WPS palaiko ispell kalbos tikrinimo žodynus ir turi lietuvių kalbos tikrinimo žodyną
  • WPS yra nemokamas (yra ir mokama versija, palaikanti VBA Macros skaičiuoklėse, tačiau jei to nereikia, pilnai užteks ir nemokamos versijos)

Dėl pastarųjų trijų savybių bei geresnio suderinamumo su MS Office failų formatais nei kiti biuro programų paketai (LibreOffice/OpenOffice), WPS yra vertas dėmesio.

Kad nereiktų ilgai ieškoti, kaip įdiegti ir susikonfigūruoti WPS Linux operacinėje, štai trumpas gidas:

1. Parsisiunčiame ir įdiegiame WPS Office

WPS Office, skirtą Linux OS parsisiunčiame iš http://wps-community.org/download.html

Ubuntu ar kitai Debian šeimos distribucijai siunčiamės DEB paketą, RedHat šeimos distribucijai siunčiamės RPM paketą ir įdiegiame naudodami įprastą OS paketų tvarkyklę.

2. Įdiegiame trūkstamus šriftus

Dėl teisinių (copyright) priežasčių kai kurie sistemoje naudojami šriftai nėra įdiegiami automatiškai, dėl to tam tikri dalykai (pvz.: nenumeruoti sąrašai; bulleting) gali būti atvaizduojami nekorektiškai.

Trūkstamus šriftus reikia parsisiųsti iš WPS tinklalapio, skirto Linux OS - http://wps-community.org/download/fonts/ - ir įdiegti naudojant standartines priemones (Ubuntu atveju atidaryti šrifto failą ir paspausti „Install“).

3. Įdiegiame lietuvišką kalbos tikrinimo žodyną

WPS meniu „Review“ pasirinkus punktą „Set Spellceck Language“ bus atidarytas langas su galimų kalbų sąrašu. Paspaudus „More“ būsime nukreipti į tinklalapį su galimų žodynų sąrašu. Parsisiuntę reikiamą žodyno failą jį įdiegiame paspaudę „Install“ ir pasirinkę parsisiųstąjį kalbos failą.

WPS kalbos tikrinimas

4. Pakeičiame kitus nustatymus

WPS sisteminiame meniu „Tools“ => „Options“ sekcijoje „General and save“ pakeičiame šiuos nustatymus:

  • „Measurement Units“ pasirenkame „cm“ ir atžymime „Use character units“
  • „Save files as default“ pasirenkame „Microsoft Word“ formatą (standartiškai naudojamas Kingsoft/WPS failų formatas)
  • „Start with“ pažymime „New Document“ (kitu atveju paleidus programą bus atidarytas parsisiunčiamų šablonų pasirinkimas ir kitas crap'as)

WPS nustatymai

Taip pat naudinga nustatyti numatytąjį lapo dydį. WPS meniu „Page Layout“ pasirinkę „Size“ atsidariusiame lange pasirenkame A4 lapo dydį ir paspaudžiame „Default...“

WPS puslapio nustatymai

Viskas - galime naudotis WPS Office biuro paketu. Sėkmės!

Gegužė30

Mobilusis internetas - kurį pasirinkti (Komentarai 746)

Žymės: internetas,tele2,mezon,omnitel,bite,omniconnect,vodafone mobile connect

Pasidalink!

Neseniai turėjau progą išmėginti skirtingus mobiliojo interneto tiekėjus.

Iki tol namuose naudojausi VDNet interneto tiekėjo paslaugomis, tačiau CGates nupirkus VDNet, sumažėjo kabelinės televizijos kanalų kiekis, o kainos pakilo, todėl nusprendžiau pamėginti naudotis mobiliuoju internetu.
Užbėgant įvykiams už akių - išmėginau daugelį interneto tiekėjų ir vėl grįžau prie CGates (tiesa, tik interneto, bet ne televizijos) siūlomo optinio (FTTB; Fiber to the building) interneto ryšio. 

Mezon

LRTC teikiama 4G interneto paslauga „Mezon“ pasirodė geriausia alternatyva įprasto interneto tiekėjams namuose - neribojamas parsisiunčiamų duomenų kiekis, akcentuojamas didelis ryšio greitis, kainos taip pat yra labai padorios ir turėtų gerai konkuruoti su įprasto interneto tiekėjų siūlomomis kainomis.
Taip pat jie siūlo šaunų įrenginį „Mezon YZI“, kuris sukuria bevielio tinklo (Wi-fi) zoną, prie kurios galima prijungti iki 8 įrenginių (kompiuterių, mobiliųjų telefonų).
Vis dėlto, ryšys labai priklauso nuo vietos mieste, todėl renkantis šį interneto tiekėją reiktų labai atidžiai peržiūrėti tinklo aprėpties žemėlapį. Nors gyvenu netoli Vilniaus centro, mano name internetas veikė lėtai ir nestabiliai, nors darbe ar pačiame miesto centre veikė puikiai.
Taip pat naudojantis „Mezon“ nepavyko tinkamai susikonfigūruoti prisijungimo prie vidinio tinklo (VPN), todėl darbo reikalams negalėjau pilnai naudotis šiuo interneto tiekėju.

Omnitel (OmniConnect)

Šios kompanijos marketingas veikia puikiai, tačiau realybėje jų siūlomi interneto sprendimai yra nieko verti. Nors su brangiausiu „OmniConnect“ (galbūt šis prekinis ženklas nebenaudojamas?) interneto planu duodamas „neribotas“ duomenų kieis, bet pasiekus 10 GB parsisiunčiamų duomenų kiekį per mėnesį, ryšio sparta sumažinamas iki 120kbps. Skamba kaip apgaulė, bet jie tai vadina „Sąžiningo naudojimosi taisykle“. Šiais laikais, kuomet tinklalapiai naudoja daug grafinės informacijos, naršyti tokiu greičiu yra visiškai neįmanoma, o 10GB išnaudojama atliekant tik būtiniausias užduotis, jau nekalbant apie didelį duomenų kiekio parsisiuntimą (pvz.: intensyvesnį video filmukų žiūrėjimą internetu).
„Omnitel“ akcentuoja didelę jų teikiamo interneto spartą (Su 4G net iki 80Mbps), bet tai reiškia, kad duomenų limitą pasieksite dar greičiau, t.y. greičiau nebegalėsite naudotis internetu apskritai. Kažkoks bullshit, juo labiau, kad mano namuose „OmniConnect“ veikė kur kas nestabiliau už „Bitės“ siūlomą „Vodafone Mobile Connect“.

Bitė (Vodafone Mobile Connect)

Sąlygos panašios kaip ir „Omnitel“, tačiau su brangiausiu planu (vadinasi „NO LIMIT“, bet limitai visgi egzistuoja) mėnesio limitas yra 15GB, o po to ryšio sparta apribojama iki 512kbps (tiesa, jų tinklalapyje tos informacijos neradau, ją rasite tik sudarę sutartį, todėl skaitykite, po kuo pasirašote).
 
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek „Omnitel“, tiek „Bitės“ modemai neveikia su jokia kita SIM kortele, išskyrus jų pačių. Nesu tikras, ar tai yra parašyta įsigijimo sąlygose, bet bent jau mokant pilną kainą už modemą, norėtųsi gauti „nepririštą“ įrenginį. 

Tele2

Tai vienintelis mobilaus interneto tiekėjas, kurio nebandžiau. Nežinau, kokią strategiją renkasi Tele2, bet panašu, kad interneto paslaugos jiems nėra prioritetas. Su brangiausiu planu suteikiama tik 5GB duomenų, kas šiais laikais yra absurdiškai juokingas kiekis.
Taip pat keistai atrodo ir jų mobiliųjų telefonų paslaugų planai - paskutiniu metu buvo atsisakyta „Smart“ planų, kurie suteikia bent kažkokį nemokamą kiekį duomenų. Panašu, kad jų požiūris ir į išmaniuosius telefonus yra tik kaip į gražų aksesuarą.

Išvados

Jei reikia greito ir sąlyginai nebrangaus mobilaus interneto mieste ir nebijote, kad liksite be ryšio, jei kokia siena užstos ryšio anteną, rinkitės „Mezon“. Kitu atveju - „Vodafone Mobile Connect“.
Jei galvojate naudoti mobilų internetą tik namie (kalbu apie daugiabutį namą), pasidomėkite, ar nėra optinio interneto tinklo (FTTB) jūsų name. Jei yra, naudokite jį. Tiekėjų yra tikrai nemažai, o kokybės ir kainos santykis geresnis nei mobiliojo interneto tiekėjų.
Visgi, jei retai reikia pasinaudoti internetu mieste, paprasčiausias variantas yra pasiieškoti (tebūnie mokamų) bevielio interneto zonų, arba pasinaudojus išmaniuoju telefonu (naudojant Portable WiFi hotspot; Android turi šią galimybę nuo 2.2 versijos).

Liepa25

Compiz downgrade'inimas Ubuntu 11.04 OS (Komentarai 455)

Žymės: linux,ubuntu,compiz

Pasidalink!

Compiz Cube

Ubuntu 11.04 versija bei jai artimos distribucijos (pvz.: Linux Mint 11) mano nuomone, yra vienas prasčiausių release'ų.

Apie Unity aplinkos nebrandumą rašė Vidmantas, bet net ir standartinėje Gnome aplinkoje (Linux Mint 11 atveju) yra palikta nemažai defektų. Vienas jų - dar nestabilios Compiz versijos (0.9) integravimas, dėl ko neveikia ar veikia nekorektiškai daugelis vizualinių elementų (neveikia Desktop Cube bei kiti plugin'ai, dingsta lango valdymo mygtukai ir t.t.).

Vienas problemos sprendimo būdų, siūlomų įvairiuose forumuose, yra Compiz versijos downgrade'inimas (vietoj nestabilios 0.9 naudojimas 0.8). Tai galima atlikti įvykdžius komandas:

sudo apt-get purge compiz compiz-plugins-extra compiz-plugins-main
sudo apt-get purge compizconfig-settings-manager sudo add-apt-repository ppa:guido-iodice/compiz-0.8.6-natty
sudo apt-get update
sudo apt-get upgrade
sudo apt-get install compiz compiz-core compiz-fusion-plugins-main   compiz-fusion-plugins-extra compiz-fusion-plugins-unsupported compiz-gnome compiz-plugins compizconfig-backend-gconf   compizconfig-settings-manager libdecoration0 python-compizconfig   simple-ccsm

 

Balandis05

GNU screen (Komentarai 787)

Žymės: linux,ssh,gnu,screen,unix

Pasidalink!

GNU screen yra virtualus terminalo multiplekseris. Naudojant jį viename konsolės lange galima paleisti kelis virtualius terminalus, persijungti tarp jų, padalinti langą ir matyti jame kelis terminalus, kuriuose galime vykdyti iškart kelias komandas (ar paleisti kelias programas). Galima paleisti ir kelias screen instancijas.

GNU screen

Taip pat galima screen'e paleisti programą ir prisijungti prie jos iš kito kompiuterio (per tą pačią screen'o instanciją). Atsijungus nuo terminalo, programa, paleista per screen'ą, yra vykdoma toliau, tuo tarpu įprastai paleidus programą ir atsijungus nuo terminalo, ji automatiškai išjungiama. Panaudojimas gali būti labai įvairiapusiškas, pvz.: serveryje, kur didelė interneto sparta, per screen'ą paleidžiame Torrent klientą, paleidžiame siųsti failus (žinoma, legalius), ir vėliau iš kito kompiuterio prisijungę prie to paties screen'o toliau naudojamės programa.

Taipogi per screen'ą naudinga paleisti ilgai trunkančias komandas nutolusiame serveryje, kuomet reikia užtikrinti, kad jos baigs vykdytis net ir atsijungus nuo serverio, pvz.: dingus interneto ryšiui ar elektrai.

Screen'as paleidžiamas komanda:
$ screen

Taip pat galima paleidžiant screen'ą, jam suteikti pavadinimą:
$ screen -S <pavadinimas>

Visas paleistų screen instancijų sąrašas:
$ screen -ls

Prisijungti prie screen'o:
$screen -r

Jei paleistos kelios screen'o instancijos, gausite jų sąrašą:
There are screens on:
31296.pavadinimas (04/05/2011 06:04:51 PM) (Detached)
30781.pts-0.paulius (04/05/2011 05:39:06 PM) (Attached)
2 Sockets in /var/run/screen/S-paulius.

Tuomet reiks nurodyti screen'o instancijos pavadinimą, pvz.:
$ screen -r 31296.pavadinimas

Prisijungus prie screen'o, komandos (išeiti, atsijungti, padalinti langą etc.) atliekamos paspaudus klavišų kombinaciją Ctrl+a (toliau - C-a), ją atleidus ir paspaudus kitą klavišą.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skiriasi komandų didžiosios ir mažosios raidės (pvz.: C-a x atlieka kitką nei C-a X).

Komandos

Išeiti (detach - neišjungiant paties screen'o): C-a d
Išeiti (exit - išjungiant screen'ą): C-a \ (taip pat galima išeiti uždarant langus su Ctrl+d)
Užrakinti screen'ą: C-a x

Langų valdymo komandos

Sukuriamas naujas langas: C-a c
Uždaromas esamas langas: C-a k
Atidaromas kitas langas: C-a <space>
Atidaromas ankstesnis langas: C-a <backspace>
Parodomas langų sąrašas, su galimybe pasirinkti norimą: C-a "
Keičiamas lango pavadinimas: C-a A

Regionų (padalintų langų) valdymo komandos

Padalinamas aktyvus langas horizontaliai: C-a S
Padalinamas aktyvus langas vertikaliai: C-a |
Pereinama į kitą regioną: C-a <tab>
Uždaromas aktyvus regionas: C-a X

Sukūrus naują regioną ir perėjus į jį, reikia arba jame sukurti naują langą (C-a S), arba atidaryti jau egzistuojantį langą (C-a <space> arba išsirinkti iš sukurtų langų sąrašo - C-a ").

Rugsėjis07

SSH raktai (Komentarai 619)

Žymės: linux,ssh

Pasidalink!

SSH

SSH yra protokolas, leidžiantis saugiai prisijungti prie nutolusio kompiuterio (serverio) ir vykdyti jame komandas. Prie serverio galima prisijungti įprastu būdu - nurodant vartotojo vardą bei slaptažodį, arba naudojant SSH raktus. Naudojant SSH raktus jungiantis prie serverio tereikia įvesti paties rakto slaptažodį - serverio vartotojo slaptažodžio įvesti nebereikia.

SSH raktą sudaro 2 failų pora - privataus ir viešojo. Privatus raktas yra saugojamas vartotojo kompiuteryje, o viešas raktas yra patalpinamas serveryje.

SSH raktų nauda vartotojui

Kadangi jungiantis prie serverio reikia žinoti tik savo rakto slaptažodį, patalpinus viešąjį raktą kiekviename iš vartotojo serverių, nebereikia žinoti kiekvieno jų slaptažodžio. Jei vartotojo kompiuteryje veikia raktų agentas (ssh-agent), slaptažodį reiks įvesti tik vieną kartą - jis bus įsimenamas.

Žinoma, privataus rakto saugumą būtina užtikrinti, nes jį gavus ir žinant jo slaptažodį, bus galima prisijungti prie kiekvieno serverio, kuriame bus viešasis raktas.

SSH raktų nauda infrastruktūrai - įmonei

Dažna situacija, kuomet keli įmonės darbuotojai turi galimybę prisijungti prie įmonės serverio SSH protokolu vienu vartotoju (pvz.: valdyti interneto tinklalapio failus). Įprastu atveju, visiems darbuotojams turėtų būti patikėtas prisijungimo slaptažodis, o vartotojui nebeleidžiant prisijungti prie serverio (pvz.: išėjus iš darbo), slaptažodis turėtų būti pakeičiamas ir apie tai informuojami visi susiję darbuotojai. Esant dideliam darbuotojų kiekiui, tai gali sukelti nepatogumų ir saugumo spragų.

Naudojant SSH raktus, kiekvienas darbuotojas turi susigeneravęs savo raktus ir prie serverio jungiasi naudodamas ne slaptažodį, o SSH raktą. Apribojus vartotojo prisijungimo galimybę, iš serverio tiesiog pašalinamas jo viešasis raktas. Taip nėra paviešinamas pats slaptažodis ir realizuojamas didesnis saugumo lygis.

SSH raktų sukūrimas

SSH raktų pora sugeneruojama naudojant komandą:

$ ssh-keygen

Vartotojo bus paprašyta įvesti ir pakartoti slaptažodį ir bus sukurti 2 failai:

~/.ssh/id_rsa - privatus raktas

~/.ssh/id_rsa.pub - viešas raktas

Windows vartotojai gali naudoti puttygen.exe programą.

SSH rakto talpinimas serveryje

SSH viešieji raktai nutolusiame kompiuteryje (serveryje) talpinami faile, esančiame ~/.ssh/authorized_keys po vieną vienoje eilutėje - reikia įrašyti viešojo rakto failo turinį. Jį galima pamatyti įvykdžius komandą:

$ cat ~/.ssh/id_rsa.pub

Kadangi galima įrašyti keletą viešųjų raktų, keli vartotojai galės prisijungti, naudodamiesi viešojo rakto autentifikacijos principu.

Kadangi failas talpinamas vartotojo namų direktorijoje, su SSH raktu bus galima prisijungti tuo vartotoju, kurio direktorijoje bus patalpinti viešieji raktai.

Svarbu! Direktorijos ~/.ssh teisės turi būti 0700, o failo ~/.ssh/authorized_keys - 0600.

Taip pat viešąjį raktą galima įdiegti naudojant komandą:

$ ssh-copy-id <vartotojo vardas>@<serverio IP arba adresas> - įkelia viešąjį raktą į serverį ir nustato failų teises. Ačiū Vidmantui.

Prisijungimas prie SSH

Prie nutolusio kompiuterio (serverio), naudojant SSH protokolą, prisijungiama naudojant komandą ssh arba SSH klientą PuTTY (Windows vartotojams). Galimi variantai:

$ ssh <serverio IP arba adresas> - bus jungiamasi tuo pačiu vartotojo vardu

$ ssh <vartotojo vardas>@<serverio IP arba adresas> - bus jungiamasi nurodytu vartotojo vardu

$ ssh -i /kelias/iki/privataus/rakto <vartotojo vardas>@<serverio IP arba adresas> - jungiamasi nurodant privataus rakto kelią (jei jis yra kitoje direktorijoje)

$ ssh -o "PubkeyAuthentication no" <vartotojo vardas>@<serverio IP arba adresas> - jungiamasi nenaudojant viešojo rakto principo

Taip pat galima susikurti SSH konfigūracijos failą, kuriame įrašius serverio pavadinimą, jam priskyrus atitinkamą vartotoją, prievadą (port), bus jungiamasi nurodytais duomenimis. Pvz.: konfigūracijos failas: ~/.ssh/config

Host serveris
    HostName www.serverio-adresas.tld
    User admin
   
PubkeyAuthentication yes

Komandinėje eilutėje užteks parašyti:

$ ssh serveris

ir automatiškai bus jungiamasi prie www.serverio-adresas.tld serverio vartotoju admin, naudojant SSH raktą. Analogiškai į konfigūracijos failą galima įrašyti kelis serverius.

 

Apie SSH ir jo panaudojimą taip pat rašė Sirex.

Kitas šaltinis (taip pat ir straipsnio iliustracijos): OpenSSH Public Key Authentication

Birželis01

Prezentacija: Social bookmarking in Lithuania (Komentarai 305)

Žymės: social bookmarking,submit.lt,startupjam,open share icon

Pasidalink!

Mano prezentacija apie nuorodų dalijimosi (social bookmarking) situaciją Lietuvoje, tarnybą submit.lt bei atvirą nuorodų dalijimosi ikoną.

Prezentacija buvo skirta renginiui StartupJam 2010.

Gegužė24

Turinio dalijimo ypatumai (Komentarai 523)

Pasidalink!

Nuorodų dalijimasis

Internete socialiai aktyvus asmuo neretai naudojasi keletu įvairių Interneto tarnybų - socialiniais tinklais, mikrotinklaraščiais, tinklaraščiais, socialinio žymėjimo tarnybomis ir pan., tad Interneto turinio (nuorodų) dalijimasis yra įprastas ir dažnas reiškinys.

Nuorodomis dalintis galima tiesiog nukopijuojant Interneto adresą ir įterpiant jį reikiamoje vietoje, naudojantis specialiomis programomis ar naršyklės priedais, arba tinklalapių siūlomomis priemonėmis.

Situacija lietuviškajame Internete

Panagrinėkime, ką siūlo Lietuvos populiariausi tinklalapiai, atsižvelgiant į tai, jog mikrotinklaraščiuose įrašų ilgis yra ribojamas ir reiktų naudoti nuorodų trumpinimą.

Delfi.lt

Delfi

Siūloma dalintis populiariausiose tarnybose, tačiau Twitter nuoroda nesutrumpinama, o iš lietuviškų tarnybų siūloma dalintis nuorodomis tik Frype.lt

Lrytas.lt

Lrytas

Siūloma dalintis nuorodomis Facebook, LinkedIn, Twitter bet Frype.lt tarnybose. Twitter nuoroda sutrumpinama.

Alfa.lt

Alfa

Siūloma dalintis tik Facebook socialiniame tinkle.

Balsas.lt

Balsas

Siūloma dalintis Facebook, Klase.lt bet Twitter tarnybose. Nuoroda netrumpinama.

Kokia situacija populiariausiuose (pagal prenumeratorių kiekį, remiantis loger.lt) lietuviškuose tinklaraščiuose?

Nežinau.lt

Nėra dalijimosi galimybės

Marketer.lt

Nėra dalijimosi galimybės.

Racas.lt

Nėra dalijimosi galimybės.

Qemm.lt

Siūloma standartinė Blogas.lt dalijimosi forma su ShareThis ikona.

Karolis.Pocius.lt

Nėra dalijimosi galimybės.

Cafe.blogas.lt

Nėra dalijimosi galimybės.

PragaroVirtuve.lt

Nėra dalijimosi galimybės.

Radiocool.lt

Siūloma dalintis per Topix.lt

Simonas.Bartkus.lt

Siūloma dalintis Facebook, Delicious, Google, Tumblr tarnybose.

 

Išvados liūdnos - tiek Lietuvos naujienų portalai, tiek tinklaraščiai nėra linkę pasiūlyti įranių dalintis nuorodomis, o lietuviškos tarnybos yra išvis pamirštos, o juk turime ir socialinių tinklų (Klase.lt, Frype.lt, Draugas.lt...), ir mikrotinklaraščių (Blake.lt, Vibe.lt), ir nuorodų dalijimosi tarnybų (Topix.lt, Cut.lt, Hotweb.lt).

Nuorodų dalijimosi sprendimai

Egzistuoja nuorodų dalijimosi tarnybos, kurios siūlo įrankius tiek vartotojams (kaip naršyklės priedus), tiek tinklalapiams.

Sharethis.com

Viena seniausių ir populiariausių nuorodų dalijimosi tarnybų, suteikiančių dalijimosi mygtukus Interneto tinklalapiams, pateikiantis nuorodų statistiką. Vartotojams siūlomas Mozilla Firefox priedas bei bookmarklet'ai.

Addthis.com

Kita labai populiari ir funkcionalumu labai panaši tarnyba, pateikianti dalijimosi mygtuką bei nuorodų statistiką. Vartotojams siūlo Mozilla Firefox, Internet Explorer bei Google Chrome priedus.

Shareaholic.com

Nuorodų dalijimosi kompanija, kuri koncentruojasi į Interneto naršyklių priedų kūrimą, bei prižiūri atviros nuorodų ikonos iniciatyvą bei projektus buzzster.com bei sexybookmarks.net.

Submit.lt

Lietuviška nuorodų dalijimosi tarnyba, orientuota ne tik į užsienio, bet ir  į lietuviškas tarnybas (Klase.lt, Frype.lt, Blake.lt, Topix.lt). Tinklalapių savininkams siūlomas mygtukas su atvira nuorodų dalijimosi ikona bei automatiniu nuorodų trumpinimu mikrotinklaraščiams, vartotojams: IE8 papildukas ir Mozilla Firefox bookmarklet'as.

Atviros nuorodų dalijimosi ikonos

Kaip matėme iš egzistuojančių pavyzdžių, turinio dalijimosi formos tinklalapiuose labai skirtingos. Dėl to atsirado siekis sukurti vieną ikoną, kurią pamatę jau žinotume, kad ji reiškia nuorodų dalijimąsi, kaip dabar žinome, ką reiškia RSS ikona - RSS. Pirma tokia ikona buvo Alekso Kingo sukurta ikona - ShareThis, tačiau vėliau ji buvo parduota ShareThis/Nextumi kompanijai ir apraizgyta patentais.

Buvo pasiūlyta nauja atvira nuorodų dalijimosi ikona - Open Share Icon, kurios naudojimas yra laisvas pagal Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 licenziją.

Visas atvirų ikonų rinkinys (RSS, OPML, OpenShare Icon, GeoTag Icon):

RSS OPML Open Share Icon Geotag Icon

Baigiamasis žodis

Kviečiu visus tinklalapių ir tinklaraščių autorius prisidėti prie nuorodų dalijimosi iniciatyvos, arba papildyti funkcionalumą lietuviškomis tarnybomis bei pradėti naudoti atvirą nuorodų dalijimosi ikoną.

Vartotojams linkiu likti socialiai aktyviais Interneto visuomenės nariais dalintis atrastais Interneto resursais su aplinkiniais, tam pasirinkus tinkamus įrankius.

Vasaris10

Google Buzz - pasiklydęs socialinis tinklas? (Komentarai 310)

Žymės: google,facebook,twitter,buzz

Pasidalink!

Google Buzz

Šiandien Google pristatė savo naują paslaugą - Google Buzz.

Tai - Twitter bei Facebook sėkmės įkvėpta dalinimosi žinutėmis sistema. Kiekvienas Google paskyrą turintis vartotojas nurodo, kurių vartotojų įrašus (Buzz'us) jis nori matyti. Gautus įrašus vartotojai gali komentuoti, pažymėti, kad pastarieji jam patinka, persiųsti el. paštu.

Visas veiksmas vyksta GMail aplinkoje, o vartotojo žinutės matomos ir vartotojo profilyje, Google Reader aplinkoje matysite sekamų žmonių dalijamus (shared) įrašus.

Taip pat galima automatiškai įtraukti įrašų atnaujinimus iš kitų tinklalapių (Google Reader, FlickR, Twitter, Picasa, Blogger, Youtube, jūsų tinklalapio RSS...).

Tiek teorijos, o ką praktiškai mums duoda Buzz? Kaip jis įsipaišo Google produktų ir kitų Interneto servisų kontekste?

Kuo Buzz skiriasi nuo Twitter?

Buzz leidžia rašyti ne tik trumpas tekstines žinutes, bet ir prisegti nuotrauką ar įkelti nuorodą. Čia nereikia naudotis jokiais idiotiškais URL trumpinimo sevisais. Taip pat galima komentuoti įrašus, taip sukuriant hirarchinį ryšį turintį dialogą, kuo negali pasigirti Twitter. Atrodytų, viskas į vienus vartus, tačiau Buzz neturi jokio API (o gal aš tiesiog nemačiau?), leidžiančio išorinėms aplikacijoms komunikuoti su Buzz. Taip, yra RSS, yra importas iš kitų šaltinių, bet tai ne tas pats. O juk beveik visas Twitter aktyvumas vyksta būtent per išorines aplikacijas, naudojančias API...

Kuo Buzz skiriasi nuo Facebook?

Facebook - pilnavertis socialinis tinklas, su vartotojų profiliais, draugų ryšiais, socialinėmis grupėmis ir t.t. Buzz išpildo tik vieną „Facebook“ dalį - naujienas (News feed), kas šiame socialiniame tinkle yra ir taip gerai realizuota. Matau vienintelį Buzz privalumą - kitų šaltinių importą, kas rodo, jog Buzz yra kur kas atviresnis produktas (Facebook leidžia tik pats įkelti savo žinutes į Twitter, arba reikia naudotis atitinkamomis aplikacijomis).

Kodėl integracija į GMail?

Pastaraisiais metais didiesiems socialiniams tinklams skaičiuojant milijardus lankytojų, Google riekė šiame kepale yra labai plonytė. Ir negalima teigti, jog jie neturi tam įrankių - yra socialinis tinklas „Orkut“, tačiau jis populiarus berods tik Brazilijoje, yra Facebook Connect analogas „Google friend connect“, tačiau jis taip pat nėra pakankamai populiarus, nors naudoja atvirus standartus... Google Wave, kaip atskiras produktas, iš pradžių sukėlęs šurmulį, atrodo, taip pat nesulaukė tokio populiarumo, kokio buvo tikėtasi.

Atrodo, jog vieninteliai pasiteisinę Google produktai - jų paieškos sistema ir GMail. Pakišti „Buzz“ visiems GMail vartotojams po akimis yra teigiamas sprendimas, tačiau aš vadovaučiausi „Friendfeed“ kūrėjo Paul Bucheit išsakyta fraze: „If your product is great it doesn't have to be good“, todėl manau, kad Buzz, kaip (tariamai) pasiteisinusio produkto, vieta - ne kaip GMail vienos iš funkcijų, bet kaip atskiro produkto.

O gal ne viskas taip blogai?

Buzz iš esmės yra geras produkas. Produktas, kokio Google trūko, ir kurio bandoma suklijuoti atskirus Google produktus į vieną visumą.

Vis dėlto, manau, jog Google turi (per) daug atskirų produktų, kurie tiesiog neturi centrinio taško, apie kurį suktųsi visas veiksmas. Liūdna, bet neretai paslaugos viena kitą dubliuoja, užgoždamos viena kitą... Kas tai? Konkurencija viduje, ar nesugebėjimas suvaldyti projektų aukščiausiame lygyje?

Ir atrodo, jog tinkami sprendimai kažkada lyg ir buvo padaryti (turiu omenyje iGoogle, kuris gal ir galėtų būti tuo centriniu tašku), bet dabar juos pamiršus yra bandoma iš naujo išrasti dviratį.

Gruodis23

Sveikinimai ir gimtadienių priminimai - patogiau (Komentarai 179)

Žymės: sveikinimai,šventės,kalėdiniai sveikinimai,Kalėdos

Pasidalink!

CARDS.LT

Prieš didžiąsias metų šventes CARDS.LT padariau keletą patobulinimų, kad sveikinti draugus ir artimuosius būtų kur kas paprasčiau nei anksčiau.

Į kontaktų sąrašą įtraukę sau artimus žmones, visus kontaktus turėsite vienoje vietoje, o CARDS.LT pasirūpins, kad nepamirštumėte artimųjų gimtadienių.

Tam, kad galėtume kurti kontaktus, tereikia prisijungti su savo OpenID paskyra. Tam tiks ir Jūsų Google (GMail) ar Yahoo paskyra.

Prisijungę kairėje pusėje esančiame meniu "Vartotojo zona" matysime 2 naujus punktus:

  • Kontaktai - kontaktų kūrimas, redagavimas:

Kontaktų sąrašas

  • Gimtadieniai - kalendorius su Jūsų artimųjų gimtadieniais:

Gimtadieniai

Jei esate patvirtinęs savo el. pašto adresą (tai galima padaryti pasirenkant punktą "Gauti atvirukai"), el. paštu gausite priminimus apie kitos dienos solinezantus:

Priminimas apie gimtadienį

 

Atvirukų kūrimas draugams dar niekada nebuvo toks paprastas. Jums nebereikės galvoti, koks draugo el. pašto adresas - CARDS.LT tuo pasirūpins už Jus, o draugų, turinčių Gravatar'us, bus rodomos ir nuotraukos.

Kontaktų automatizavimas

Gerų švenčių! :)

Rugpjūtis31

Su tinklaraščių diena! (Komentarai 86)

Žymės: blog day

Pasidalink!

Blog Day 2009

Šiandien (2009 m. rugpjūčio 31 d.) - 5-oji tinklaraščių diena. Tradiciškai šią dieną skatinama parašyti įrašą su 5 naujai atrastų tinklaraščių rekomendacijomis.

Mano naujausi atradimai:

O ką naujo radai TU? :)

Plačiau apie tinklaraščių dieną day.lt ir blogday.org.

« 1 2 3 »

Kategorijos RSS Kategorijos RSS