Kategorijos įrašai

Spalis16

Blog action day 2008: diskusija (Komentarai 107)

Žymės: skurdas

Pasidalink!

Subjektyvus mano požiūris į skurdą galbūt nesulaukė didelio susidomėjimo, tačiau tarp manęs ir mano žmonos užvirė diskusija dėl mano rašinio. Kviečiu ir jus pasisakyti, ką manote šia tema, juk diskusija - vienas pagrindinių "Blog Action Day" tisklų.

Paulius says: Aš nekalbėjau apie žmogų kaip individą, aš kalbėjau apie žmonių grupę, gyvenančią konkrečioje vietoje. Jei gyvūnai sugeba prisitaikyti, turėtų ir žmonės, bet jie gyvena net nesugebėdami patenkinti fiziologinių poreikių. Todėl, remiantis Darvino teorija, jie turėtų tiesiog išmirti... Galbūt gamta pati tai reguliuoja (ypač dėl Afrikoje didelio ŽIV apsikrėtusių žmonių procento)
Dovile says: nu bet tu taip kategoriškai ir su tokiu baisiu smerkinu rašai...tu net nesi ten buvęs ir išvis nežinai kaip yra. o teorijos ir lieka teorijomis...nemanau,kad tiems žmonėms patinka kaip yra, bet tiesiog tokia situacija...
...
Paulius says: Nu aš vakar labai ilgai rašiau tą įrašą, apmąsčiau situaciją įvairiais aspektais, bet manau, kad žmonės, norėdami išbristi iš skurdo, visų pirma, turi patys imtis iniciatyvos, o ne žiūrėti, kaip iš bado miršta jų vaikai ir tikėtis bei laukti humanitarinės pagalbos
Paulius says: galų gale, suteikdami humanitarinę pagalbą mes duodami žuvį, bet ne meškerę...
Dovile says: jie tos pagalbos gauna labai minimaliai...
Dovile says: kai išbristi iš skurdo, jei gyveni šalyje, kuri yra labai skurdi. taui net nėra kaip tobulėti. o emigruoti irgi reikia lėšų-gi neisi pėškom į Europą...o be to kas norės priimti į darbą negrą iš Afrikos...jie vis dar asocijuojasi su pigia darbo jėga...
Paulius says: Nu aš savo įrašą ir pradėjau nuo to, kad žmonės emigravo iš Afrikos. Vadinas, ten nėra taip gerai. Tai kokio bb kiti ten pasiliko?
Dovile says: nu blyn kaip tu siaurai žiūri...beje, ar žinai kad žmonės, europiečiai, grįžę iš Afrikos sako,kad nėra jiems ten taip blogai...nepaisant to, kad jie gyvena palapinėse, valgo vabaliukus ir uogytes, serga baisiom ligom-jie yra laimingi, šypsosi ir domisi viskuo...vat aš ir norėjau pasakyti,kad ne viskas į pinigus susideda. jie kaip ir kokie neįgalūs žmonės ar gyvūnai gyvenantys zoo nežino kitokio gyvenimo ir nereikia jiems to "kitokio" gyvenimo...
Paulius says: Galbūt ir siaurai žiūriu, tačiau manau, kad vistiek reikia kažkaip sugebėti užsiimti agrarine veikla, o iš tų vietų, kur tai neįmanoma, trauktis į derlingesnes...
Paulius says: Taip elgiasi VISI gyvūnai, išskyrus žmones...
Paulius says: Tai taip gaunasi, kad jie yra mažiau išsivystę už primatus
Dovile says: negalima lyginti gyvūnų ir žmonių...žmogus kaip socialinė būtybė yra atsakingesnė, turi jausmus, protą ir t.t. aišku ir gyvūnai tai turi, bet jiems svarbiausia paėsti, atsigerti ir daugintis. žmogui yra daug svarbesnių dalykų. manau,kad būtent dėl šių skirtumų žmogus ir nėra gyvūnas, kuris migruotų ir ieškotų kur ką pripjaut, pavalgyt ir niekuo daugiau nesirūpintų...
Paulius says: Visgi, svarbiausia pirma patenkinti fiziologinius poreikius. O jei kažkuri gyvūnų rūšis to nesugeba, ji turi išnykti arba evoliucionuoti...
Dovile says: bet Afrikos gentys neišnyko...reiškiasi kažkie vistiek sugebėjo prisitaikyti :)
Paulius says: Nu vat kažkoks paradoksas. Jie nei evoliucionuoja, nei išnyksta...
Dovile says: tai apie tai ir reikėjo rašyti
Dovile says: o ne kaip jie laukia išmaldos ir išvis ką jie veikia žemėje...
Dovile says: ir reikėjo apie tai rašyti kaip apie fenomeną
Dovile says: o beje, kaip tu supranti tą evoliucionavimą? tipo jei išbrendi iš skurdo-tai jau evoliocionuoji?
Dovile says: o tai jei žmonės gyvena tam pačiam materailiniam lygyje ir yra visai tuo patenkinti-tai jau jie kažkokie nesveiki, neprisitaikę ir t.t.
Dovile says: aš sakau, tie kurie ten pabuvojo sako, kad tiems žmonėms taip yra gerai, jie net nenori kitaip, tai dabar mes tuos žmones smerkiam todėl, kad jie neturi tėlikų, kurie atima daug laiko, neturi mobiliakų ir kitų įrenginių, kurie kenkia sveikatai, neturi mašinų, kurios teršia gamtą...tiesiog manau kad esi vienas iš pilkos masės manančių, kad tik jų pasirinktas gyvenimo būdas yra geras, duodantis evoliuciją ir t.t. man labai įdomu kokiam lygyje tu būtum kovoje su jais pvz kalbant apie genties tradicijas, jų mediciną, būrimus, medžioklę ir t.t. nemanai, kad jų akimis būtum visiškas neišmanėlis ir neevoliucionavęs padaras, kuris nieko neišmano. manau jų tokia kultūra ie jei taip žmonės gyvena, vadinasi jiems taip gerai ir nereikia primetinėti savo gyvenimo būdi ar smerkti
Paulius says: Ne, aš nekalbu apie patį gyvenimo būdą - tik apie fiziologinių poreikių patenkinimą.
Dovile says: o kodėl manai,kad jie nepatenkina?
Paulius says: Jei patenkina - vadinasi, gyvena ne skurde :)
Dovile says: tai kaip tu rašai tokius starispnius net nežinodamas kaip yra išties...
Paulius says: Tai yra mano subjektyvi nuomonė.
Paulius says: Vienas pagrindinių "Blog action day" tikslų ir buvo užvesti diskusiją. Vadinasi, parašęs tokį kategorišką įrašą bent iš dalies pateisinau tikslus.

Spalis16

Blog action day 2008: skurdo šaknys (Komentarai 61)

Žymės: skurdas

Pasidalink!

Priešistorė

Grįžkime 2 milijonus metų atgal, kuomet pirmieji žmonių protėviai - Homo erectus ėmė migruoti iš Afrikos. Atrodytų, būtent šio regiono žmonės turėtų būti labiausiai evoliucionavę, tačiau būtent Afrikoje yra didžiausi skurdo židiniai. Gyvenimo sąlygos nėra idealios, tačiau Afrika turi ilgiausią upę - Nilą, gebančią išmaitinti daugybę žmonių. Upės delta yra 24 000 kv. km. ploto - čia itin derlingos žemės, todėl šis kraštas vėliau tapo turtingas ir klestintis. Vis dėlto, likusi didžioji Afrikos dalis iki šiol skendi skurde.

Prisitaikymas

Žmogus, kaip ir bet koks kitas gyvūnas, ieško sau tinkamų sąlygų poreikių patenkinimui. Būseną, kuomet nepatenkinami net fiziologiniai poreikiai, galima vadinti skurdu. Keista tai, jog gyvūnų instinktai verčia juos migruoti, keisti gyvenimo įpročius tam, kad išgyventų. Netgi toje pačioje Afrikoje gyvuliai migruoja ten, kur yra vandens. Apstu ir kitų pavyzdžių: paukščiai skrenda į šiltuosius kraštus, gyvūnai keičia kailį, kai kurie tam, kad pagautų savo maistą, sugeba pakeisti formą ar spalvą. Visi prisitaiko ir sugeba patenkinti bazinius poreikius. Tie, kas neprisitaiko - tiesiog išnyksta. Tokie gamtos dėsniai. Tad kodėl žmonės gyvena skurde?

Prisitaikyk arba mirk

Galbūt būsiu per daug įžūlus, bet iš esmės žmonės patys kalti dėl savo skurdo. Jie nesugeba prisitaikyti prie esamų sąlygų, o ir keisti gyvenimo įpročių ar gyvenamosios vietos nenori. Nesakau, jog tai padaryti lengva ir kad tas procesas yra greitas, bet jei primityvūs gyvūnai tai sugeba, kodėl to neturėtų sugebėti žmonės? Vis dėlto, jie nesugeba prisitaikyti, o išsivysčiusių šalių humanitarinė pagalba tik mažina motyvaciją ir gebėjimą keistis. Vietiniai gyventojai man panašūs į tingius ir laukiančius pagalbos iš aplinkos žmones. Tokių yra ir mūsų krašte - patogiau gyventi skurdžiai ir skųstis nei dirbti. Tokius žmones turi pakeisti natūralioji atranka, o pernelyg didelis įsikišimas tik stabdo evoliuciją.

Skaudžiausia - kai skurde gyvena vaikai, tačiau skurdas neretai yra paveldimas. Tai tampa gyvenimo būdu, o ne gyvenimiška situacija.

Padėkime sau ir, ypač, savo vaikams, susikurti tokį gyvenimą, kuriame nereiktų kęsti skurdo, nelaukdami pagalbos iš šalies, nes jos gali nebūti išvis.

Spalis12

Kodėl nebalsuoti (Komentarai 113)

Žymės: rinkimai,politika

Pasidalink!

Mikimauzas

Kaip sakoma vienoje agitacijoje, 2004 metais balsavo mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Kažkodėl nemanau, jog per šiuos rinkimus balsuos didesnė dalis piliečių. Ogi kodėl?

Dalyvavimas rinkimuose yra pilietinė pareiga ir teisė išreikšti savo politines pažiūras. Nedalyvavimas rinkimuose irgi yra politinė pažiūra, tačiau nebalsuojant parodomas abejingumas bet kokios politinės jėgos atžvilgiu, tad toks abejingumas turėtų būti traktuojamas ne kaip asmens pilietinės pareigos neatlikimas, o kaip politikų nesugebėjimas įtikinti rinkėjo.

Kaip sako Artūras Zuokas, nebalsuoji - nesiskųsk. O ar galėčiau skųstis, jei balsuočiau? Rinkėjai politikams svarbūs tik prieš rinkimus, o po jų, deja, rinkėjai vėl tampa nereikšminga pilka masė.

Mano supratimu, politikai turėtų turėti tvirtas pažiūras ir tie rinkėjai, kurių daugumos pažiūros sutampa su politinės jėgos idėjomis, vertybėmis, nulemtų, kas bus valdančioji dauguma. Deja, politikoje nebėra vertybių, tvirtų nusistovėjusių pažiūrų. Kai kurios partijos net nesugeba išreikšti savo politinės pakraipos. Tad ar tokie politikai yra verti būti valdžioje? Netgi turinčios savo politinę kryptį partijos, po rinkimų neretai "susikryžmina" su visiškai priešingų vertybių partijomis, dėl ko tokia "miršainė" ne tik nesugeba, bet ir nesistengia atstovauti savo rinkėjams.

Lietuva - senstanti šalis, patirianti didelę emigracijos bangą. Jaunimas išvyksta į užsienį, o provincijose likę "diedukai" sudaro absoliučią daugumą, kuri nulemia rinkimų rezultatus. Deja, tie provincialai balsuoja už tuos kandidatus, kurie pažada padidinti pensijas arba gražiai pašneka per vieną ar kitą realybės šou. Tokie kandidatai skatina stagnaciją, nesiima ryžtingų veiksmų, kurie ilgalaikėje perspektyvoje galėtų pakelti šalį į aukštumas. Ir teisingai. Kas tam nesupratingam senoliui svarbiau - papildomas litas prie pensijos, ar po 10 metų klestinti valstybė? Atsakymas aiškus. O kadangi dabar tokių žmonių - dauguma, jaunų žmonių balsai tampa beverčiai.

Visgi, atrodytų, yra galimybės emigrantams atlikti savo pilietinę pareigą, kodėl nesuteikiama galimybė balsuoti internetu? Aš matau tik vieną priežastį - tai neparanku politinėms jėgoms, kurių atstovų skaičių seime sumažintų ši galimybė, juk kažkam geriau santykinai daugiau balsuojančių pensininkų, nei aktyviai dalyvaujančio jaunimo. Ir čia koja pakišama ne tik piliečiams - emigrantams. Ką daryti staiga mobilumą praradusiam piliečiui arba netikėtai atsidūrusiam kitame mieste?

Kartu su seimo rinkimais vyksta referendumas dėl IAE uždarymo. Na čia tai išvis absurdas. Kodėl aš, kaip pilietis, turiu prisiimti atsakomybė ir kaltę dėl politikų nesugebėjimo atlikti savo pareigas. Įsipareigojimus ir pažadus reikia vykdyti, bet jei valdininkai nesugeba to atlikti, kodėl už tai turime prisiimti atsakomybę mes - piliečiai?

Deja, taip gaunasi, kad rinkimai tampa ne pilietinės pareigos įvykdymo veiksniu, bet šou - cirku provincialams. Atrodytų, valdžioje turėtų būti politikai, o aktoriai ir klounai atitinkamose vietose, bet žvelgiant į kai kurias partijas ir TV vakaro laidas bei jų formuojamą požiūrį į rinkimus taip neatrodo...

Atleisk, Arūnai. Nors tu atrodai labiausiai panašus į Mikimauzą, bet nekyla rankos ir už tave balsuoti.

Rugsėjis29

Rinkimai Holivudo stiliumi (Komentarai 84)

Žymės: rinkimai

Pasidalink!

Prunskienė Konservatriksa Katilinės vadovas Abonentas 007

Vaizdzialis Tampaksatorius Superminedas Tauta prisikels trečią dieną

Rugsėjis24

Aukštasis mokslas Lietuvoje. Visuomenės požiūris (Komentarai 97)

Žymės: mokslas

Pasidalink!

Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka neseniai pasisakė už trumpesnes studijas ir išvadino studentus "dundukais".

Labai vertinu ir didžiąja dalimi sutinku su šiomis mintimis, tačiau pažiūrėkime į šią situaciją iš visuomenės pusės, tuomet gal labiau suprasime, kodėl turime tokią švietimo sistemą.

Stok, vaikeli, į teisę arba į ekonomiką

Nors, atrodo, vidurinę mokyklą baigiančio žmogaus asmenybė ir jo ateities vizija turėtų būti susiformavusi, stojantieji vis dar renkasi aukštąsias mokyklas ir specialybes pagal "populiarumą". Netgi būsimojo studento nemėgstama studijų programa neretai įrašoma aukštesnesniu prioritetu.

Vienas didesnių tai lemiančių faktorių yra moksleivio šeima. Neretai senamadiškų pažiūrų ir siekianti ne paties jaunuolio gėrovės, o savo įvaizdžio gerinimo. Kaip dabar kaimynams pasakysi, kad tavo vaikas įstojo į kokią nors kirpėjo specialybė profesinio rengimo centre? Juk kur kas maloniau prieš aplinkinius pasigirti: "Mano vaikas įstojo į ekonomiką!", nors jis pats nejaučia visiško komforto ten. Be to, vis dar tikima, jog populiaresnės specialybės darbuotojai uždirba didesnius pinigus, užima aukštesnę padėtį visuomenėje ir yra labiau gerbiami. Deja, dažnai tokie žmonės paskęsta "kolegų" minioje ir tampa vidutinybėmis, kurios nei daug uždirba, nei yra gerbiami. Visiškai nesuvokiama, jog būtent išskirtinumas yra kelias į pripažinimą. Ir nesvarbu, kas toks būsi - stalius, santechnikas ar kirpėjas, jei tik būsi savo srities profesionalas. O profesionalumą pasiekti galima tik tuo atveju, kada darai tai, ką mėgsti.

Įstoti į universitetą - "svarbiausias" gyvenimo žingsnis

Pastarąją frazę turbūt girdėjo kiekvienas abiturientas. Tačiau, čia nei skatinimas, nei gąsdinimas. Esmė ta, jog mokyklos tarpusavyje konkuruoja, kiek ir į kokius universitetus įstojo moksleivių. Tai yra tarsi neoficialus mokyklos reitingas. Deja, visiškai neobjektyvus, o abiturientus įviliojančius į mokyklų tarpusavio konkurencijos pinkles, kurioje moksleivis kaip individas yra visiškai nesvarbus.

Mokyklose trūksta objektyvios informacijos apie įvairias mokslo įstaigas, studijų programas. Mokyklų administracijos ir mokytojai yra suinteresuoti skatinti moksleivį tęsti studijas universitetuose. Ne kolegijose, ne profesinio rengimo centruose, ne pradėti darbinę veiklą ir kaupti darbinę patirtį. Kiekvienam moksleiviui yra tinkamas skirtingas tolimesnės jo karjeros modelis, tačiau mokyklose į tai neatsižvelgiama ir skatinama iš kiekvieno moksleivio padaryti mokslininką.

Abiturientai skatinami rinktis "populiarių" universitetų specialybes, tačiau taip tik žlugdoma moksleivio savirealizacija. Be to, moksleiviai jaučia gėdos jausmą prieš bendramokslius, jei stoja į žemesnio lygio mokyklą. Dėl to, dauguma pasiduoda "bandos jausmui" ir neretai įstoja visai ne ten, kur galėtų save pilnai realizuoti. Mano nuomone, prašymo formoje 20 skirtingų studijų programų yra ryškiai per daug, kadangi tai negali atspindėti realios būsenos apie apeliuojančio asmens pageidavimą. Ar tikrai studentas, įstojęs 19 ar 20 numeriu, nori studijuoti būtent tą specialybę? Taip ir atsiranda "dundukai".

Baigiau universitetą. Kas toliau? Gal į profkę?

"Vilniaus universiteto misija nėra rengti praktikus konkrečiai darbo vietai..." /B. Juodka/

Kiekvieno universiteto misija yra gilintis ir plėtoti konkrečią mokslo sritį, atlikti mokslinę veiklą ir tyrimus daugiausia teoriniu modeliu. To ir reikalaujama iš studentų, kurie gilina teorines žinias, kremta teoremas ir yra visiškai atribojami nuo verslo pasaulio, kuriame žaidžiama visiškai kitomis taisyklėmis. Čia reikalingas minimumas žinių, suteikiamų universitete, o kur kas svarbesnės kitos savybės: komunikabilumas, verslumas, iniciatyvumas, greitas tobulėjimas. Sakysite, universitetai "pagamina" mąstančią ir kuriančią asmenybę? Kodėl tuomet Lietuvoje toks nusirašinėjimo lygis?

Universiteto studentas turėtų savanoriškai gilintis į mokslą, siekti mokslinio laipsnio ir dirbti mokslinį darbą. Deja, mokslininkų poreikis Lietuvoje itin mažas, o ir universitetuose neretai girdimi postringavimai: "Baigę universitetą, galėsite dirbti įmonėse....". Kur logika? Baigęs universitetą žmogus turi būti skatinamas toliau siekti mokslinės karjeros, o ne eiti į darbo rinką, kur jis bus nuolankus, kuklus darbuotojas, neturintis gebėjimų veikti savarankiškai ir grupėje žmonių, dirbančių konkretų darbą, o ne atliekantys mokslinę veiklą teoriniu aspektu.

Tuo tarpu kolegijos ir profesinio rengimo centrai, kurie yra tikrosios darbo jėgos kalvės, yra užmiršti ir šių mokyklų studentai laikomi kažkokiais antrarūšiais, neva, nesugebėjusiais įstoti į universitetus.

Deja, bet net ir pajutę, jog studijuoja tai, ko nemėgsta ir tai, kuo turbūt niekada neužsiims gyvenime, studentai bijo žengti žingsnį ir keisti savo gyvenimą ta linkme, kur veda širdis. "Įstojau, tai ką darysi. Pabaigsiu. Nepamaišys tas popierius" - galima išgirsti iš studentų. Tai - dar vidurinės mokyklos įtaka, kai buvo įskiepyta, jog "aukštasis mokslas ir jo siekimas - svarbiausas etapas gyvenime".

Reikalinga valytoja. Reikalavimai: aukštasis universitetinis išsilavinimas

Skamba galbūt juokingai, tačiau darbdavių požiūris į mokyklų absolventus yra labiau nei iškreiptas. Patys darbdaviai vengia investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir tikisi, jog aukštąją mokyklą baigęs asmuo atitiks visus kriterijus ir turės tiek teorines, tiek praktines žinias ir lengvai įsilies į bendrą kolektyvo veiklą. Kažkodėl yra tikimasi, jog būtent universitetai parengia geriausius darbuotojus, nors pagal visą logiką tai turėtų daryti kolegijos, akademijos, profesinio rengimo centrai.

Talentingiausi ir labiausiai vertinami darbo rinkoje asmenys Lietuvoje yra baigę populiariausius universitetus - tai tiesa. Tačiau ar tas pats žmogus nepasiektų to paties, baigęs mažiau prestižinį universitetą ar kolegiją? Universitetas neišmoko žmogaus mąstyti savarankiškai, domėtis ir gilintis į mokslą. Tai - asmeninė žmogaus savybė, kurią jis realizuoja (arba ne), nepriklausomai nuo mokslo įstaigos, tad kodėl nuopelnus už tokio žmogaus sėkmę sau prisiima universitetas?

Uždaras ratas

Dėl statiško visuomenės požiūrio į aukštojo mokslo įstaigas, talentingiausi žmonės studijuoja "prestižiniuose" universitetuose, tuo tarpu žemesnio lygio mokymo įstaigų studentai neretai būna žemesnio intelekto asmenys. Taip suformuojamas įspūdis, jog universitetai suteikia gilesnes ir aukštesnio lygio žinias.

Ir analogiškai, moksleiviai renkasi aukštojo mokslo įstaigas pagal tą pačią suformuotą įvaizdžio piramidę. Tai stabdo ir žemesnio lygio mokslo įstaigų tobulėjimą.

Tam, kad situacija pasikeistų, turi keistis visuomenės požiūris į mokslo įstaigas, turi būti nebijoma rinktis studijų kolegijose ar profesinio rengimo centruose. Universitetas nėra vienintelis kelias į profesinę sėkmę!

Tik visuomenei suvokus, jog studentai mokslo įstaigą ir studijų programą turi rinktis, vadovaudamiesi savo pačių norais bei poreikiais ir, galbūt, situacija darbo rinkoje, švietimo sistemoje turėtų įvykti savireguliacija: teorinį pagrindą suteikiančių mokymo įstaigų bei jų studijų programų turėtų mažėti, o susidomėjimas praktinį išsilavinimą suteikiančiomis mokslo įstaigomis - augti. Tada kils jų įvaizdis, dėstytojai bus skatinami tobulėti, keisis visuomenės (ir, ypač, darbdavių) požiūris į tų mokyklų absolventus ir Lietuvoje bus pakankamas kiekis kvalifikuotos įvairių sričių darbo jėgos.

Rugsėjis19

Technologijų pasaulio turtingiausieji (Komentarai 495)

Žymės: google,microsoft,facebook,bill gates

Pasidalink!

TechCrunch pateikia turitingiausių technologijų pasaulio asmenų sąrašą, kurio viršuje įsitaisęs patogiai karaliauja Bilas Geitsas. Sąrašo naujokas - Facebook įkūrėjas Markas Zukerbergas.

Pilnas sąrašas (remiantis Forbes turtingiausių žmonių sąrašu):

1. Bill Gates (Microsoft), $57 mlrd.
3. Larry Ellison (Oracle), $27 mlrd.
11. Michael Dell (Dell), $17.3 mlrd.
12. Paul Allen (Microsoft), $16 mlrd.
13. Sergey Brin (Google), $15.9 mlrd.
14. Larry Page (Google), $15.8 mlrd.
15. Steve Ballmer (Microsoft), $15 mlrd.
33. Jeff Bezos (Amazon), $8.7 mlrd.
47. Rupert Murdoch (News Corp.), $6.8 mlrd.
54. Pierre Omidyar (eBay), $6.3 mlrd.
59. Eric Schmidt (Google), $5.9 mlrd.
61. Steve Jobs (Apple), $5.7 mlrd.
84. Gordon Moore (Intel), $4.4 mlrd.
84. John Sall (SAS Institute), $4.4 mlrd.
91. David Sun (Kingston Technology), $4 mlrd.
91. John Tu, (Kingston Technology), $4 mlrd.
105. Richard Shulze (Best Buy), $3.5 mlrd.
144. Ray Dolby (Dolby), $2.9 mlrd.
161. Mark Cuban (Broadcast.com), $2.6 mlrd.
246. Irwin Jacobs (Qualcomm), $1.9 mlrd.
246. Omid Kordestani (Google), $1.9 mlrd.
262. Henry Samueli (Broadcom), $1.8 mlrd.
281. David Filo (Yahoo), $1.7 mlrd.
321. Amar Bose (Bose), $1.5 mlrd.
321. Todd Wagner (Broadcast.com), $1.5 mlrd.
321. Mark Zuckerberg (Facebook), $1.5 mlrd.
355. Richard Egan (EMC), $1.4 mlrd.
355. Vinod Khosla (Sun Microsystems), $1.4 mlrd.
355. Theodore Waitt (Gateway), $1.4 mlrd.

Rugsėjis11

Kaip veikia LHC (Komentarai 199)

Žymės: lhc

Pasidalink!

2008-09-10 testavimui buvo paleistas LHC (didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas). Tiesa, kol kas protonai tik apskriejo žiedą - iki jų susidūrimo testavimo dar reiks palaukti. O dabar galima susipažinti su LHC veikimo principu:

Tolimesniam skaitymui:

Rugsėjis08

Vaikas bagažinėje (Komentarai 161)

Žymės: saugumas,vaikai

Pasidalink!

Vaikas bagažinėje

Gerbiami vairuotojai, noriu priminti, kad žmones reikia vežti automobilio salone (vaikus - pageidautina specialiose kėdutėse), o ne bagažinėse.

Rugsėjis01

Su mokslo ir žinių diena (Komentarai 293)

Žymės: mokslas,sveikinimai

Pasidalink!

Atversta knyga

Sveikinu!

Visiems besimokantiems - kantrybės, pozityvaus požiūrio į žinias! Domėkites viskuo, o tuo, ką mėgstate - ypač!

Visiems nebesimokantiems - jūs jau žinote, kokioje srityje norite tobulėti. Neužmikite ant laurų - gilinkite tose srityse žinias labiau nei bet kada anksčiau.

Visiems nesimokiusiems ar neketinantiems mokytis - jei save randate šioje dalyje, turiu Jus nuvilti. Jūs vistiek mokotės. Norite to, ar ne... Galbūt tik nekreipiate dėmesio į tai ir nepastebite, kiek naujų žinių gaunate iš aplinkos. Priimkite jas.

Pasveikinkit ir jūs visus artimuosius, nusiųsdami atviruką ar sveikinimą.

Google'as taipogi Jus sveikina savo šaltai abejingu, tačiau tuo pat metu žavingu logotipu:

Google logotipas - mokslo ir žinių diena

Mane žavis savitas šios kompanijos gebėjimas tokiomis priemonėmis priminti apie mus supančius įvykius. Apart didžiųjų visame pasaulyje žinomų įvykių šis logotipas primena ir apie šventes, būdingas tik tam tikrai šaliai, įvykius, susijusius su įvairiais daugiau-mažiau žinomais žmonėmis. (Ko gero) visus Google logotipus rasite šiame tinklalapyje. Čia jų daugiau, nei oficialiame Google tinklalapyje.

Kita daugiau-mažiau svarbi naujiena - šiandien atsinaujinęs www.studijos.lt. Puiki naujiena naujų mokslo metų proga!

Kita kontraversiška žinia - šiandien niekur negalėsime įsigyti alkoholio. Visgi, šį įstatymą vertinčiau neigiamai, kadangi didžiausias alkoholizmo lygis yra kaimo vietovėse, kuriose, deja, šis įstatymas bus neveiksnus. Juk nuošaliame kioskelyje dirba gera teta, kuri neatsilaikys graudžiam mokinuko prašymui parduoti cigarečių ir alaus. Be to, daugelis alkoholiu pasirūpino iš anksčiau. Ir nusipirko jo daugiau nei galbūt būtų pirkę šiandien... Kad netrūktų... Gal visgi reiktų skatinti piliečių savimonę. Kad nepilnamečiai nepirktų, o pardavėjai nepilnamečiams neparduotų. Tuomet ir tokių įstatymų nereiktų, o kol kas eime švęsti :)

Rugpjūtis22

Kaip buvo sukurtas Pekino olimpinių žaidynių logotipas (Komentarai 156)

Žymės: pekinas,olimpiada

Pasidalink!

Pekino olimpinių žaidynių logotipas

« 1 2 3 »

Kategorijos RSS Kategorijos RSS